Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismų nutartimi daromos ambulatorinės ir stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, teikiamos specialisto išvados teismo psichiatrijos, teismo psichologijos klausimais bei metodinė pagalba teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms savo kompetencijos ribose. Ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai ekspertai, turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ambulatorinės ir stacionarinės ekspertizės daromos tarnybos patalpose. Ambulatorinės ekspertizės gali būti daromos kitose tiriamojo buvimo vietose (įkalinimo įstaigose, tiriamojo namuose, globos ir sveikatos priežiūros įstaigose ir panašiai), jeigu jose yra reikalingos sąlygos ekspertizei daryti, jeigu tokių sąlygų nėra, ekspertas apie tai informuoja ekspertizę paskyrusią instituciją.

      Pagal privačių asmenų prašymus Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM ekspertizės nedaromos ir jokios kitos paslaugos neteikiamos.

1. Svarbiausieji teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai yra:

1.1. įvertinti įtariamųjų, kaltinamųjų, taip pat padariusių administracinius teisės pažeidimus asmenų psichikos būseną ir nustatyti jų sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti;

1.2. įvertinti asmenų, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika, psichikos būklę;

1.3. nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis ar kitas su byla susijęs asmuo dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas sau ar kitiems asmenims;

1.4. rekomenduoti, taikyti atitinkamą priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį asmenims, pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais;

3.5. įvertinti liudytojų, nukentėjusiųjų ir asmenų, padariusių administracinius teisės pažeidimus, psichikos būklę - įvertinti jų gebėjimą atkurti iš atminties aplinkybes, turinčias reikšmės bylai;

1.6. civilinės bylos procese teisėjo ar teismo nurodymu įvertinti psichikos būklę asmenų, kuriems sprendžiamas veiksnumo klausimas, taip pat ieškovo arba atsakovo psichikos būklę, jų gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, sudarant sandorius;

1.7. teikti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui išvadas dėl asmens medicinos apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti;

1.8. nustatyti įtariamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų bei gydymo reikalingumą;

1.9. įvertinti tiriamojo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis civilinėse bylose dėl veiksnumo apribojimo;

1.10. atsakyti į kitus klausimus, kai reikia psichiatrijos žinių.

2. Svarbiausieji teismo psichologijos ekspertizės uždaviniai yra:

2.1. nustatyti kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną suvokimo metu bei situacijos ypatumus, teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus;

2.2. nustatyti mažamečių ir nepilnamečių nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti su jais atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galimybę pasipriešinti;

2.3. nustatyti nepilnamečių kaltinamųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų psichinio išsivystymo lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei individualias psichologines ypatybes, visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nusikaltimo metu;

2.4. nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus, galėjusius turėti įtakos jo elgesiui nusikaltimo metu;

2.5. nustatyti, kokioje emocinėje būsenoje buvo subjektas nusikaltimo metu ir tos būklės įtaką jo elgesiui;

2.6. nustatyti nusižudžiusiojo asmens psichikos būklę priešmirtiniu periodu ir tą būseną sukėlusias priežastis;

2.7. nustatyti įvairių psichikos būklių (pvz., sutrikimo, pasimetimo ir kt.) atsiradimo galimybę ir jų įtaką funkcijų (vairuotojo) atlikimo kokybei;

2.8. nustatyti civilinio proceso dalyvių (ieškovų, atsakovų, liudytojų) gebėjimą teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymus;

2.9. įvertinti vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvaikinimo bylose);

2.10. įvertinti nepilnamečio gebėjimą pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos kontroliuoti (nepilnamečio pripažinimo emancipuotu bylose);

2.11. nustatyti emocinės būklės įtaką asmens gebėjimui pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos kontroliuoti (sudarant sandorius).

Plačiau apie ekspertizių rūšis, jų darymo ypatumus, organizavimą skaitykite teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo nuostatuose.