Metodinės rekomendacijos

METODINĖS REKOMENDACIJOS DĖL STACIONARINĖS TEISMO PSICHIATRIJOS, TEISMO PSICHOLOGIJOS EKSPERTIZĖS SKYRIMO

Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė – tobuliausia teismo psichiatrijos ekspertizės forma. Ji skiriama tais atvejais, kai yra būtinas gilesnis psichinės būklės ištyrimas, kai psichikos būsenos įvertinime kyla diferencinės diagnostikos sunkumų arba yra reikalingi papildomi tyrimo metodai ar kartotinų išplėstinių komisijų organizavimas.

Spręsdamas dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, teismo psichiatras ekspertas remiasi Teismo ekspertizės įstatymo 11 str. 2 d. 1 punktu – „teismo psichiatras ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus“, „Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo VTPT prie SAM nuostatų“ II skyriaus 9.7. p. – „turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus“, esant 35 punkte nustatytoms aplinkybėms – „kai išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo“, „Teismo psichiatrinės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (2013 m. birželio 12 d.) 8.2. punktu – „stacionarinė ekspertizė atliekama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo“ bei papildytų VTPT prie SAM ekspertinio tyrimo nuostatų (2016 m. vasario 17 d.) III skyriaus 8 punktu – „stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė daroma specializuotame ekspertiniame skyriuje, pagrindas stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei yra teismo nutartis“.

Teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas specialisto tyrimą ar ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, turi nustatyti, ar yra duomenų, pagal kuriuos  tiriamajam asmeniui būtų reikalinga atlikti stacionarinį ištyrimą.

1. Stacionarinis ištyrimas yra skiriamas, atsižvelgus į teismo nutartį, jei tokia ekspertizės forma yra iš karto numatyta teismo nutartyje, neatlikus prieš tai specialisto tyrimo.

2. Stacionarinį ištyrimą teismo psichiatras gali rekomenduoti skirti teismo nutartimi, kai atliekamas specialisto tyrimas (konsultacija) pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimą atsakyti į klausimą „Ar tikslinga asmeniui skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir jeigu tikslinga, tai kokią?“.

Teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas specialisto tyrimą (konsultaciją) ir spręsdamas dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo, turi remtis savo specialiosiomis teismo psichiatrijos žiniomis ir įvertinti, ar pilnam psichikos būsenos ištyrimui ir pagrįstų ekspertinių išvadų suformavimui jam užtektų ambulatorinio, vienkartinio tyrimo ir stebėjimo. Jei, remdamasis specialiosiomis teismo psichiatrijos žiniomis, teismo psichiatras ekspertas įvertina, kad vienkartinio ištyrimo pilnam asmens psichikos būsenos ištyrimui ir tiksliam įvertinimui nepakanka, jis rekomenduoja teismui skirti stacionarinį ištyrimą – stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

3. Teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas teismo nutartimi asmeniui paskirtą ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ambulatorinio ekspertinio tyrimo metu, gali nustatyti tam tikras specifines tiriamojo asmens psichikos būsenos ypatybes, kurių tiksliam įvertinimui yra būtinas ilgesnis stebėjimas. Tuo atveju teismo psichiatras ekspertas surašo ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, nepateikdamas teismui ekspertinės išvados ir atsakymų į teismo nutartyje išdėstytus klausimus, bet surašydamas ekspertinę išvadą, kurioje motyvuotai išdėsto priežastis, dėl kurių ambulatorinio ištyrimo metu negalima duoti ekspertinės išvados ir kodėl tiriamajam asmeniui yra tikslingas ilgesnis psichikos būsenos stebėjimas ir ištyrimas – t. y.  kodėl jam reikalinga skirti stacionarinį ištyrimą – stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę.

Vertindamas tiriamojo asmens psichikos būseną, teismo psichiatras ekspertas turi nuspręsti dėl stacionarinio stebėjimo būtinumo ir dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo būtinumo.  Šiam vertinimui teismo psichiatras ekspertas turi atsižvelgti į aplinkybes, pagrindžiančias stacionarinio ekspertinio ištyrimo būtinumą:

1. Turimi anamnezės ir dabartinės psichikos būsenos ypatumai leidžia įtarti lėtinio psichikos sutrikimo pradinį etapą arba vangios eigos formos variantą.

2. Yra neaiški psichikos sutrikimų dinamika (neurozinių, psichopatinių ar kitų), kuriuos reikia ilgalaikio stebėjimo metu diferencijuoti nuo galimo lėtinio psichikos sutrikimo.

3. Tiriamajam asmeniui ambulatorinio ekspertinio tyrimo metu pirmą kartą nustatomi neaiškios etiologijos psichikos sutrikimo simptomai (galimai psichoziniai), kai asmuo anksčiau niekada nebuvo tirtas, stebėtas ar gydytas psichiatrų.

4. Tiriamajam asmeniui yra nustatytas psichikos sutrikimas, tačiau nėra patikslintas to sutrikimo gilumas arba anamnezėje yra pateikiami labai prieštaringi duomenys apie anksčiau nustatytus skirtingus psichikos sutrikimus, todėl būtina diferencinė diagnostika ir ilgalaikis stebėjimas.

5. Tiriamajam asmeniui nustačius priepuolinio,  nepastovaus pobūdžio psichikos sutrikimus, būtinas ilgesnis stebėjimas ir ištyrimas šių sutrikimų pobūdžiui ir dažnumui išsiaiškinti.

6. Stacionarinė ekspertizė skirtina asmenims, kai pilnam jų ištyrimui ir diagnozės nustatymui yra reikalingi įvairūs laboratoriniai diagnostiniai tyrimai (EEG, KT ir kt.).

7. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina tais atvejais, kai ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra stebima tokių psichikos sutrikimo požymių, kurie aprašyti ankstesniuose asmens medicininiuose dokumentuose.

8. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina tais atvejais, kai tiriamajam asmeniui anksčiau buvo nustatyti keli skirtingi psichikos sutrikimai (dviguba, kompleksinė diagnozė).

9.  Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė tikslinga, kai yra nustatyti psichikos sutrikimai, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kuomet reikia eliminuoti psichoaktyvių medžiagų poveikio į asmens psichikos būseną galimybę.

10. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu dėl tiriamo asmens negatyvios nuostatos ir atsisakymo bendradarbiauti nėra galimas ekspertinis ištyrimas.

11. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina tais atvejais, kai tiriamojo elgsena nusikalstamos veikos metu (neaiški elgsenos motyvacija ar ypatingai žiaurus pobūdis) ir ikiteisminio tyrimo metu (neadekvatūs poelgiai ar pasisakymai) leidžia įtarti galimą sunkų (psichozinį) psichikos sutrikimą.

12. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina visais atvejais, esant bet kokiam simuliacinio elgesio įtarimui (agravacija, metasimuliacija, sursimuliacija, dissimuliacija ar tikroji simuliacija), kai asmuo privalo būti stebimas stacionare ir tik stacionarinis ilgalaikis stebėjimas leidžia teismo psichiatrui ekspertui išsiaiškinti šiuos reiškinius ir teisingai įvertinti tiriamo asmens psichikos būseną.

13. Stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina visais atvejais, kai teismo psichiatras ekspertas, įvertinęs turimus duomenis, nustato, kad ambulatorinio vienkartinio ištyrimo neužtenka pilnam tiriamojo asmens psichikos būsenos įvertinimui ir pagrįstos ekspertinės išvados pateikimui ir tam yra reikalingas ilgesnis ekspertinis stebėjimas ir ištyrimas.