Naujiena

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavo žurnalistės paklausimą dėl pedofilijos sutrikimo. Atsižvelgiant į tai, VTPT Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus viršininkė, teismo psichiatrė ekspertė Vaiva Martinkienė parengė išsamų atsakymą.

Seksualinio pasirinkimo sutrikimai yra vadinami parafilijomis ir pagal Tarptautinį ligų klasifikavimo žinyną yra žymimi šifru F65. Tarp šios grupės sutrikimų yra įvardijamas ir seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija. Pedofilijai yra būdingas lytinis potraukis prie vaikų, paprastai esančių jaunesniame ar ankstyvos paauglystės amžiuje. Pedofilijos sutrikimas labai retai nustatomas moterims ir dažniausiai yra būdingas vyrams, kurie lytiniais partneriais pasirenka vaikus, būtent jiems teikdami prioritetą, nors gali turėti ir kitokių lytinių santykių. Šį seksualinio sutrikimo pasirinkimą turintys asmenys gali atlikti tiek tvirkinamuosius veiksmus, tiek ir kontaktinius lytinius santykius su nepilnamečiais. 

Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau-VTPT) buvo atliktas mokslinis tiriamasis darbas, kurio metu analizuoti duomenys apie atliktas šios rūšies ekspertizes. Pagal šią VTPT medžiagą buvo parengtas straipsnis ir išspausdintas „Sveikatos mokslų“ žurnale 2020 metais (Butrimas, Martinkienė, „Sveikatos mokslai“, 2020).  Straipsnyje buvo pateikti  duomenys iš 271 ekspertizės, kuriose buvo tirti seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečius atlikę asmenys. Šių asmenų amžius svyravo nuo 14 iki 86 metų. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai kaltinamasis ir auka būdavo pažįstami, šeimos nariai ar giminaičiai. Didesnė dalis kaltinamųjų atliko pakartotinus nusikaltimus ir net 16 proc. jų buvo kaltinami dėl nusikalstamos veikos, atliktos pagal tą patį modelį. Nustatyta, kad net trečdalis seksualinius nusikaltimus atlikusių asmenų veikos padarymo metu buvo apsvaigę. Tik mažai daliai seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius atlikusių asmenų buvo nustatyta pedofilijos diagnozė. Šio sutrikimo kriterijus atitiko tik 2,6 proc. tirtų asmenų, šių vyrų amžius svyravo nuo 22 iki 57 metų, savo nusikalstamus veiksmus šie asmenys atliko  būdami blaivūs ir daugiau nei pusė jų atliko kartotines nusikalstamas veikas. Pagal tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad dažniausiai seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius atliko jauni vyrai, daugeliu atvejų žemesnio išsilavinimo, neturintys darbo ir vieniši. Seksualinį nusikaltimą įvykdęs asmuo dažniausiai veikė vienas, planuotai, auka dažniausiai buvo ankstyvos paauglystės amžiaus mergaitė iš pažįstamos aplinkos, o prievartiniai veiksmai dažniausiai buvo atliekami smurtautojo namuose. Svarbu pabrėžti, kad tyrimo duomenys pateikia tik apibendrinantį vaizdą, kuris negali atspindėti visos šiuos nusikaltimus atlikusių asmenų įvairovės. Šio pobūdžio nusikalstamus veiksmus atliekantys asmenys skiriasi tiek savo sociodemografinėmis, tiek psichosocialinėmis ypatybėmis, skiriasi ir jų elgesio etiologinės priežastys, motyvai, nusikaltimo aplinkybės – t. y. šie asmenys gali būti apibūdinti kaip labai heterogeniška grupė, besiskirianti įvairiomis charakteristikomis. Yra žinoma, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnamečiu įvykdo ir kiti nepilnamečiai, ir senyvo amžiaus asmenys. Dalis seksualinių nusikaltėlių veikia nekontaktiniu būdu – kaupia vaikų pornografinio turinio medžiagą, tačiau neretai toks sutrikimas veda į sunkesnį nusikaltimą – į kontaktinius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus gali būti įvairiausio pobūdžio – tvirkinimas, išnaudojimas pornografijai, prievartavimas ir žaginimas – visi šie veiksmai parodo esant pedofiliją. Pedofilijos sutrikimas nėra dažnas ir, literatūros duomenimis, siekia iki 5 proc. asmenų bendrojoje populiacijoje (Seto, 2009). Pedofilijos sutrikimą neretai lydi ir kiti psichikos sutrikimai – kitos rūšies parafilijos, asmenybės, afektiniai ar psichoziniai sutrikimai, protinis atsilikimas bei ypač dažnai nustatoma gretutinė priklausomybė įvairioms psichoaktyvioms medžiagoms. 

Didėjant informacinių technologijų plėtrai, pedofilinis priekabiavimas plinta internetinėje erdvėje. Apie 14 proc. vaikų internete sulaukia įvairios formos seksualinių pasiūlymų (Johnson, 2013). Remiantis moksline literatūra ir VTPT atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai seksualinius nusikaltimus atlieka asmenys, kuriems nėra nustatoma pedofilijos diagnozė, tačiau jie turi kitų psichikos sutrikimų. Seksualinių nusikaltėlių įvairovė neleidžia nustatyti vieno, visiems tinkamo bendro profilio, tačiau geresnis šiuos nusikaltimus atliekančių asmenų grupės įvairovės supratimas gali būti naudingas ne tik juos identifikuojant, diagnozuojant, bet ir prevenciškai gali padėti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.

DOI: https://doi.org/10.35988/sm-hs.2020.153