Naujienos

Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos

TEISMO PSICHIATRIJOS, TEISMO PSICHOLOGIJOS AKTUALIJOS 2022:

EMOCINIAI IR NUOTAIKOS SUTRIKIMAI – DIAGNOSTIKA IR ĮVERTINIMAS“

vykusios 2022 m. rugsėjo mėn. 15-16 d., Vilniuje

REZOLIUCIJA

Tarptautinėje konferencijoje garbės svečias iš Oksfordo universiteto, teismo psichiatrijos profesorius Seena Fazel pristatė pranešimą apie psichikos sutrikimų ir smurtinių nusikaltimų sąsajas. Profesoriaus pateiktais duomenimis, pirmasis šizofrenijos psichozės epizodas net 37 proc. atvejų siejamas su smurtiniu nusikaltimu. Vis tik dažniausi rizikos smurtiniams nusikaltimams veiksmai siejami su asmenybės sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir tik trečioje vietoje yra šizofrenijos ir kitos psichozės, o po jų seka viktimizacija dėl patirtų patyčių. Kaip pagerinti psichikos sutrikimų diagnostiką ir jų įvertinimą, siekiant preventyviai nustatyti smurtinio elgesio tikimybę? Atsakydamas į šį klausimą, profesorius Seena Fazel siūlo pasinaudoti smurto rizikos vertinimo klausimynu, įvertinančiu sociodemografinius, klinikinius, kriminogeninius ir šeiminius faktorius. Toks klausimynas – OVMIV – Mental Illness and Violence – yra patikimas instrumentas, kurį gali panaudoti savo praktikoje kiekvienas klinicistas (randamas internete www.oxrisk.com).

Konferencijoje pranešimą perskaitė Latvijos psichiatrų asociacijos prezidentas profesorius Maris Taube, kuris pristatė Latvijos gyventojams nustatytų emocinių ir nuotaikos sutrikimų dažnį. 2020 metais net 20,3 proc. per 12 mėnesių dėl distreso reiškinių besikreipusių asmenų buvo nustatytas depresinis sutrikimas, o 24,7 proc. turėjo miego sutrikimus. Didelė dalis Latvijos gyventojų dėl su distresu susijusių neurozinių ir adaptacinių sutrikimų lankėsi pas šeimos gydytojus. Profesorius Maris Taube siūlo, kad pirminėje grandyje būtų panaudotas depresijos skryningo testas – Patient Health Questionnaire – 9, tam, kad esant depresijos atvejams, pacientai laiku būtų nukreipti psichologinei pagalbai ir psichiatro konsultacijai. Latvijos statistikos duomenimis 2018 metais psichiatrijos ligoninėse buvo gydoma 30 proc. daugiau F3 ir F4 diagnostinių grupių pacientų nei 2009 metais. Pranešime pabrėžta, kad depresijos ir adaptacinių sutrikimų gydyme plačiau turėtų būti panaudojamos meno terapijos rūšys (muzikos, vizualinės, šokio, dramos, dailės), kurios padeda greičiau sveikti. Neabejotina, kad įvairios meno terapijos rūšys gali padėti ne tik sveikimui, bet ir padidinti asmens atsparumą distresui, pagerinti jo prisitaikymo galimybes.

Apie tai,  kokie veiksniai individualiai paveikia asmens gebėjimą prisitaikyti distreso situacijose, savo pranešime kalbėjo vaikų ir paauglių psichiatrės, teismo ekspertės Sigutės Stanaitienė ir Eimantė Karoblienė. Jų pranešime akcentuotos vaikystėje patirtos smurto pasekmės – asmenybės patologija, ydingo elgesio stereotipai, sumažėjusi distreso tolerancija. Visiems specialistams puikiai žinomos tiesos apie tai, kad sukaupta vidinė įtampa gali būti išveikiama į išorę agresyviu ir smurtiniu elgesiu. Pranešime akcentuota, kad 2022 metais I-ame pusmetyje smurto prieš vaikus atvejų registruota net 2,5  tūkstančiu atvejų daugiau nei per tą patį 2021 metų laikotarpį. Akivaizdu, kad smurto apraiškų Lietuvoje išlieka labai daug.  Kitais atvejais įtampa,  patiriama dėl stipraus distreso, gali būti nukreipiama į save – autoagresyviai žlugdant savo sveikatą per priklausomybę, depresinį sutrikimą ar suicidinius bandymus. Lietuvoje matome išliekant labai ryškią depresijos ir suicidų tendenciją. Lietuvoje suicidų skaičiai išlieka labai aukšti – 2021 metais nusižudė 565 žmonės, savižudybių rodiklis siekė 20 mirčių 100 tūkstančių gyventojų. Aišku, tai yra geresnis rodiklis, negu buvęs 2010 metais, kai Lietuvoje per metus nusižudė 1018 žmonių, tačiau bendra situacija dėl suicidų Lietuvoje išlieka bloga. Tam, kad sėkmingai galėtumėme išspręsti depresinių susirgimų ir suicidinių bandymų problemą, yra būtina savalaikė diagnostika ir kokybiška pagalba. Apie tai, kaip atpažinti emocinius sutrikimus ir juos lydinčius kognityvinius sutrikimus, kas yra svarbu bendrojoje psichiatrijoje, ir tai pat ekspertinėje diagnostikoje, kalbėjo teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus. Savo pranešime jis akcentavo tai, kad depresijos metu atsiradę kognityviniai sutrikimai dažnais atvejais išlieka, nepaisant depresijos simptomų sumažėjimo, ir tai yra dar vienas svarbus faktorius, nurodantis, koks svarbus yra savalaikis ir kokybiškas depresijos sutrikimų gydymas.

Estijos teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos asociacijos narys, Talino universiteto profesorius Kristjan Kask savo pranešime pristatė duomenis apie Estijos gyventojų psichikos sveikatos būklę ir jos pokyčius, susijusius su COVID-19 pandemija ir 2022-02-24 prasidėjusiu Rusijos karu Ukrainoje. Anketinės apklausos duomenys atskleidė žymiai išaugusius depresijos, nerimo, nemigos ir nuovargio, emocinio išsekimo simptomus. Atliktas tyrimas parodė, kas šie psichikos sutrikimai buvo būdingi ir jaunesnio amžiaus žmonėms – paaugliams, jaunuoliams, kuriems psichikos sveikatos priežiūroje paprastai skiriama mažiau dėmesio. Profesorius Kristjan Kask kelia klausimą apie naujos krizės – energetinių išteklių kainos krizės – įtaką žmonių psichikos sveikatai bei kelia klausimą dėl būtinybės stiprinti visuomenės psichikos sveikatą bei gerinti individų adaptacines galimybes.

Apie tai, kaip genetiniai ir nepalankūs aplinkos veiksniai bei daugybinės distresinės gyvenimo traumos įtakoja asmenybės sutrikimų išsivystymą, priklausomybių atsiradimą bei tendencijas įvykdyti nusikalstamus veiksmus, atlikto tyrimo duomenis pateikė Latvijos teismo psichiatrai ekspertai – Anita Apsite, Aleksandra Konevnina ir teismo psichologas ekspertas Raitis Eglitis.

Apie specifinį asmenybės sutrikimą, vis dar retai nustatomą tiek bendrojoje psichiatrijoje, tiek ekspertinėje praktikoje – į fantazijas linkusios asmenybės (Fantasy prone personality) sutrikimą kalbėjęs Latvijos teismo psichologas ekspertas Raitis Eglitis akcentavo šio tipo asmenybės sutrikimo ryšį su patirtu distresu, psichologine trauma bei akcentavo šių asmenų polinkį depresiškumui, neurotiškumui ir disociacinio pobūdžio sutrikimams. Savo pranešime teismo psichologas ekspertas akcentavo, kaip svarbu yra įvertinti šio asmenybės sutrikimo ypatumus, atliekant teismo ekspertizes, nes į fantazijas linkusi asmenybė turi gebėjimus geriau simuliuoti psichikos sutrikimus, kas apsunkina diagnostiką, nurodė, kad šie asmenybės sutrikimai dažnai sunku atskirti nuo šizotipinio sutrikimo.

Seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius įvykdžiusių asmenų tyrimą pristatė Rygos teismo psichiatrai Arturs Blekte, Dmitrijs Kvartalovs ir Ingrida Cera. Jų atliktame tyrime nebuvo nustatyta pedofilijos atvejų. Iš 24-ių asmenų 5-iems  nustatytas protinis atsilikimas, 5-iems asmenybės sutrikimai, 3-ims šizosprektro sutrikimai ir kiti 3 turėjo neurozinio pobūdžio sutrikimų.

Asmenybės sutrikimo ir riboto pakaltinamumo santykį analizavo Rygos teismo psichiatrė  Aleksandra Konevnina ir teismo psichologas Raitis Eglitis. Savo parnešime jie pristatė 2021 metų ekspertizių duomenis. Riboto pakaltinamumo įvertinimas buvo nustatytas asmenims, turėjusiems žemą išsilavinimą  ir įvykdžiusiems seksualinius nusikaltimus. Analizės duomenimis, tik organinio pobūdžio sutrikimus turėjusiems asmenims buvo skirtos priverčiamojo pobūdžio priemonės.

Latvijos teismo psichiatrai Ingrida Cera, Dmitrijs Kvartalovs ir Pavels Yakimovichs savo pranešime akcentavo, kad teismo ekspertai dažnai susiduria su sudėtingais daugybinių diagnozių atvejais – psichiatriniu ir priklausomybės sutrikimu. Šiems asmenims, po atlikto nusikaltimo, neretai yra paskiriamas ambulatorinis priverčiamasis gydymas. Esant dviguboms psichiatrinėms diagnozėms, kartu su priklausomybės sutrikimu, labai sudėtinga užtikrinti ambulatorinio priverčiamojo gydymo įgyvendinimą. Nesilankydami paskirtam gydymui, šie asmenys toliau piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, atlieka pakartotines nusikalstamas veikas, sukelia grėsmes visuomenei, patys turi daug socialinių problemų, kurios lieka neišspręstos (bedarbystė, būsto neturėjimas, labai menkos lėšos pragyvenimui it kt.). Pranešime akcentuojamos dabartinės ambulatorinio priverčiamojo gydymo organizavimo problemos ir joms išspręsti reikalingos specializuotos komandos nebuvimas. Ši problema yra svarbi ir Lietuvos kontekste – paskirtą priverčiamąjį ambulatorinį gydymą turi vykdyti psichikos sveikatos centro psichiatras, kuriam tenka didelė našta. Ši problema būtų išspręsta, jei psichikos sveikatos centruose veiktų specializuotos komandos, susidedančios iš psichikos sveikatos specialisto priklausomybės ligų specialisto, psichologo ir socialinio darbuotojo, kurie galėtų užtikrinti reikiamą kokybišką priverčiamąjį ambulatorinį gydymą.

Filicido ir neonaticido ekspertinių atvejų analizę pristatė Lietuvos teismo ekspertės Laura Andriuškevičienė, Sandrina Šakavičienė bei Laurina Šliožienė, Laura Šneideraitienė ir Ingrida Karmazaitė-Karnackienė. Savo pranešimuose teismo ekspertės iškėlė aktualius ekspertinio įvertinimo klausimus, susijusius su riboto pakaltinamumo situacijomis.